Tyrimai

Konsorciumas, sudarytas iš Baltarusijos nevalstybinių organizacijų, pradėjo
vykdyti daktarantūros programą. Tai viena iš nedaugelio alternatyvų
valstybinei doktorantūrai, kuria gali naudotis Balarusijos žmonės ilgesniam
laikui neišvykdami iš šalies (plačiau: http://phd.palityka.org). 2013 m. vasario
4-10 d. LDK institutas ir Česlovo Milošo centras padeda organizuoti šios
programos išvažiuojamąją sesiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
www.adamkuslibrary.lt informacija apie renginį:
Vasario 4 – 10 dienomis Valdo Adamkaus bibliotekoje – muziejuje svečiuojasi
doktorantai iš Baltarusijos. Jie atvykę pagal Tarptautinę doktorantūros
programą, skirtą jauniesiems mokslininkams, kuriems yra nepalankios
socialinės bei politinės sąlygos savo tyrimus vykdyti Baltarusijoje.
Tarptautinės doktorantūros programos atstovas ir pagrindinis koordinatorius
Baltarusijoje A. Kazakevič sakė, kad studentams siekiantiems doktorantūros
laipsnio bei besidomintiems socialiai bei politiškai jautresnėmis temomis yra
užkertami keliai tyrinėti dominančias sritis: „Dėl vyraujančių politinių pažiūrų,
pasirinktų temų istorinio jautrumo, dėl akademinės biurokratijos bei kitų
socialinių veiksnių, doktorantams yra sudėtinga plėtoti juos dominančius
tyrimus. Jie taip pat neturi galimybių palikti šalį 3 ar 4 metams ir išvykti
studijoms kažkur Europoje“. A. Kazakevič manymu, ši programa yra
akademiškai svarbi ir būtina, nes suteikia galimybes doktorantų
savirealizacijai.
Konsorciumas, sudarytas iš Baltarusijos nevalstybinių organizacijų, inicijavo ir
nuo 2012 metų pradėjo vykdyti doktorantūros programą. Jų sukurtos studijos
yra vienos iš nedaugelio alternatyvų valstybinei doktorantūrai, kuria gali
naudotis Baltarusijos žmonės ilgesniam laikui neišvykdami iš šalies. Ši
programa trunka trejus metus. Doktorantai kas pusmetį išvyksta į savaitės
trukmės sesiją, kuri organizuojama Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose Europos
valstybes. Disertacijos ginimai vyksta eksternu viename iš universitetų –
partnerių.
Pirmoji išvažiuojamoji sesija vyksta būtent Kaune, Vytauto Didžiojo
universitete. Šio susitikimo organizatoriai bei įgyvendintojai yra LDK institutas
ir Česlovo Milošo centras.
Vienas iš pagrindinių sesijos organizatorių ir šio susitikimo koordinatorių
Lietuvoje – Rūstis Kamuntavičius pasakojo, kad ši doktorantūros programa
suteikia unikalią galimybę jauniesiems Baltarusijos mokslininkams tyrinėti tas
mokslines temas, kurių, jų valstybėje, vykdyti negalima dėl griežtos politinės
kontrolės ir cenzūros.
Šios sesijos metu siekiama padėti Baltarusijos doktorantams kritiškai vertinti
savo tyrimus, jų koncepcijas, strategijas. Bandoma konkretizuoti tyrimų
objektus, taip pat aptariamos tolesnės šios doktorantūros programos sąlygos
bei perspektyvos.
Užsiėmimų metu Baltarusijos doktorantai pristato savo tyrimų gaires, juos
konsultuoja bei paskaitas veda VDU dėstytojai. „Šios paskaitos yra labai
įdomios ir ypatingai naudingos mūsų doktorantams, nes jie turi galimybę ne tik
įgyti naujų žinių, bet ir diskutuoti su lektoriais jiems aktualiais klausimais“ –
sakė A. Kazakevič.
Atvykusių tarpe yra ir Baltarusijos universitetuose dėstančių dėstytojų. Kartu
su doktorantais, sesijos metu susitikimuose dalyvavo viso 11 baltarusių
akademikų. Daugiausia šios programos studentų pasirinktos temos siejosi su
istorijos, politikos mokslų sritimis, tačiau visos sutinkamos gairės išsidėstė
humanitarinių mokslų rėmuose.

2010 ir 2011 m. LDK institutą rėmė AGUS Capital Management (Lugano,
Šveicarija).
2010 m. kovo mėnesį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LDK instituto ir
Lugano mieste registruotos kompanijos AGUS Capital management, kurią
atstovauja jos direktorius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino regione
p. Gintautas Bertašius. Projekto tikslas – tyrinėti LDK ir Tičino regiono
istorinius ryšius.
Lietuvos ir Šveicarijos bendravimo istorija nėra tokia blanki kaip galėtų
pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šveicarų samdiniai kovėsi Žalgirio mūšye (beje, iš
abiejų pusių), o pirmosios LDK istorijoje oficialios ir gausios į Vakarų Europą
siunčiamos delegacijos (apsivilkusios meškų kailiais ir apsikabinėjusios
brangiaisiais metalais) vyko į tos šalies pakraščiuose esančius Konstancą ir
Bazelį. XVI-XVII a. lietuviai gausiai lankė Bazelio univesitetą ir Ženevos bei
Ciuricho intelektualinius centrus, tuo tarpu kai šveicarai į LDK traukė
projektuoti ir puošti didikų dvarų ir bažnyčių. Net ir XVIII a. ryšiai nenutrūko –
šveicarai finansiškai rėmė Lietuvos protestantus; po truputį vyko jų šokolado ir
konditerijos specialistų emigracija į Lietuvą. Dar kartą ryšiai atgimė XX a.
pirmojoje pusėje, kai Lozanoje Pirmojo Pasaulinio karo metais įsikūrė
atgimstančios Lietuvos propogandos centras, o šiek tiek vėliau, įkūrus Lietuvos
universitetą Kaune, jame dirbo net 5 šveicarų kilmės profesoriai.
Šiame bendrame Šveicarijos ir LDK istorinio bendravimo fone ypač išsiskiria
Tičino regionas. Jo gyventojai – italai – XVI-XVIII a. pasižymėjo išskirtiniu
Europoje kūrybingumu. Jų architektai ir menininkai puošė ir statė daugybės
Europos šalių bažnyčias ir reprezentacinius pastatus. LDK nebuvo išimtimi.
Žymiausios didikų giminės, Radvilos, Pacai, Sapiegos, bei Valdovas, beveik tris
šimtus metų samdėsi Tičino menininkus, kurie sukūrė dešimtis šedevrų, tarp
kurių ypač ryški Nesvyžiaus bažnyčia (antroji barokinė bažnyčia pasaulyje po Il
Gesu Romoje) ir Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, kurios statybai
marmuras buvo vežamas tūkstančius kilometrų. Projekto tikslas yra atskleisti
šį Tičino menininkų indėlį į LDK kultūrą, tuo pačiu parodant ir primenant apie
Lietuvos kultūros ir meno perlus. Numatoma išleisti ne tik iliustruotas knygas
bet ir surengti eilę viešų paskaitų ir seminarų tiek Lietuvoje tiek Tičino regione.