2019 m. LDK institutas išleido publikaciją „Pažaislis: pamatyti ir suprasti“. Pažaislis – tai pats brandžiausias ir didingiausias visų laikų meno kūrinys buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Šioje knygelėje klausiama kokie konkrečiai ansamblio elementai yra svarbūs, kodėl tokiais laikomi ir kaip juos atpažinti. Kokie simboliai ir kokios prasmės yra užkoduotos architektūriniuose ir meniniuose spendimuose. Galų gale, kodėl tobulo grožio elementai yra sudėlioti taip, kad nebūtų lengva juos pamatyti.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas, 90-mečio įkūrimo proga” Vilnius, 2020 m. vasario 26 – 27 d.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas – maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“, kuri vyks Vilniuje, vasario 26 – 27 d. Joje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki, Adam Eberhardt, Marek Kornat, Šarūnas Liekis, Danuta Malicka, Jan Malicki, Rimantas Miknys, Tomas Venclova ir Leszek Zasztowt.
Konferencija vyks dvejose institucijose. Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis (Švento Jono g. 3). Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“. Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu [email protected], siunčiant vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę. Pastaba: vietų skaičius – ribotas!
Antrąją dieną, vasario 27 -ąją, konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val., įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.
LDK žemėlapių paroda
2019 m. rugsėjo 27 d. Europos Humanitarinio Universiteto pastate (Vilnius, Savičiaus g. 17) atidaroma paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė senuose žemėlapiuose. Žvilgsnis iš Baltarusijos“. Renginio pradžia 18.00 val. Ją lydės mokslinė diskusija. Ši paroda – tai projekto „Judanti istorija“ realizacija. Eksponuojamos senoviškų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių kopijos, kurias lydi atribucija ir bendra koncepcija. Paroda jau apkeliavo įvairius Baltarusijos ir užsienio šalių miestus. Pirmą kartą ji vyko Minske (2019 m. balandžio 5-16 d.) Intelektualios knygos festivalio („Įvadas“) rėmuose, o po to buvo eksponuojama Lydoje, Gardine, Oršoje, Vitebske ir Minsko Nacionaliniame istorijos muziejuje.
Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti unikalius simbolinius objektus, kurie atsiskleidžia per atitinkamas atribucijas-aprašymus, sužinoti apie bendrą parodos koncepciją ir įdomius daugeliui tautų bendros LDK istorijos faktus, kurie įsikūnijo vizualiose formose.
Parodos atidarymo metu planuojama mokslinė diskusija „Vizualiniai istorinės atminties vaizdiniai“: kultūros tyrinėtojai, istorikai, menotyrininkai kalbės apie tai kaip reikia mokytis skaityti senuosius žemėlapius, kokius simbolius jie slepia savyje, kaip praeities vaizdiniai veikia šiandien dieną ir t.t. Po specialistų pasisakymo lankytojų laukia bendra diskusija ir galimybė užduoti klausimus. Parodos atidarymo ir Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso rėmuose, 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.45 val. tuo pačiu adresu įvyks apvalaus stalo diskusija „Klajojantys vardai: istoriniai toponimų ir jų lokalizacijos ant senų žemėlapių pokyčių paaiškinimai,“ kurioje dalyvaus istorikai iš keturių buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalių. Kiek tiksliai senieji žemėlapiai perduoda toponimų vietas ir gali būti argumentu šiandien dienos ginčuose? Ar sutampa etnonimų ir politonimų lokalizacija žemėlapiuose su archeologijos mokslo duomenimis, ar visuomet jie išlaiko savo priklausomybes? Kaip atsiranda Lietuvos, Baltosios Rusios, Ukrainos ir kiti pavadinimai, ką jie pradžioje reiškė ir kaip „klajojo“ po senuosius žemėlapius? Ir daug kitko. Smulkmenas galima sužinoti Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programoje.
Senieji žemėlapiai yra unikalūs artefaktai ir turi savyje magišką galią. Tai savotiški laiko portalai, vizuali praeities mašina, kuri mums suteikia galimybę keliauti po įvairius laikotarpius ir erdves, istorijas, kalbas ir kultūras. Visa tai mums padeda ieškoti, suprasti, lyginti ir konstruoti save naujuose kontekstuose. Žemėlapių drobė paskandina mus į vaizdinių pasaulį, o tuo pačiu ir į mentalinę bei dvasinę-emocinę erdvę, į mūsų pasąmonės gelmes – ten, kur gimsta žmogiškasis „Aš“ ir jo kultūra.
Geografiniai žemėlapiai atspausti nuo originalių kopijų skaitmeninės spaudos pagalba ir laikantis visų mastelių. Tai padaryta ant popieriaus, imituojančio senųjų žemėlapių faktūrą. Žemėlapiai turi mokslinę atribuciją ir eksponuojami kartu bendros koncepcijos rėmuose. Sudarytojas – leidyklos „Ekonompres“ direktorius Eduardas Kufterinas, mokslinis konsultantas – istorijos mokslų daktaras, Baltarusijos Mokslų akademijos vyriausias mokslinis bendradarbis, Alehas Dziarnovičius.
Lietuvoje ši paroda vyksta bendradarbiaujant su LDK institutu, Europos Humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu Baltarusijos tyrinėtojų kongresu, padedant Lietuvos Respublikos pasiuntinybei Minske.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia ketvirtąjį J. Bardacho apdovanojimo konkursą!
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia ketvirtąjį J. Bardacho apdovanojimo konkursą!
Apdovanojimas skiriamas geriausiems daktaro darbams, analizuojantiems LDK kultūrinio, teisinio, valstybinio palikimo problemas XIX-XX a. arba tiriantiems temas, susijusias bent su kelių LDK žemėse buvusių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorija, politika, teise ir kultūra.
Terminas darbų pasiūlymams 2019 m. gruodžio 15 d. Darbus siųsti adresu [email protected] .
Iki 2020 m. kovo 1 d. LDK instituto sudaryta komisija paskelbs apdovanojimui nominuotų darbų sąrašą.
Kandidatai bus pakviesti atvykti į Kauną, kur įvyks iškilmingas apdovanojimų įteikimas.
Tarp ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir baltarusių: LDK tradicija, Baltarusija ir Ukraina
2019 m. vasario 18 d. Vasilijaus Stepaniko universitete Ivano Frankovske (Ukraina) įvyko LDK instituto organizuotas knygų pristatymas. Prof. A. Smaliančukas (Gardinas) kalbėjo apie 2018 m. Minske išleistą veikalą „Romanas Skirmuntas (1868-1939): krašto piliečio gyvenimo aprašymas,“ skirtą vienam iš žymiausių krajovcų. Dr. O. Kovalevska (Kijevas) pristatė savo 2019 m. Kijeve publikuotą knygą „Kazokų portretų paslaptys“. Leidinyje pateikiama dešimt rašinių apie seną ir šiuolaikinę gerai žinomų Ukrainos etmonų, pulkininkų, šimtininkų, o taip pat jų motinų bei žmonų ikonografiją. Pristatymą lydėjusioje diskusijoje dalyvavo Prof. E. Aleksandravičius (Kaunas) ir dr. A. Kazakievičius (Minskas). Renginį moderavo M. Vološčukas (Ivano Frankovskas).
Olga Kovalevska, „Kazokų portretų paslaptys“, Kijevas 2019
Leidinyje pateikiama dešimt rašinių apie seną ir šiuolaikinę gerai žinomų Ukrainos etmonų, pulkininkų, šimtininkų, o taip pat jų motinų bei žmonų ikonografiją. Autorė patrauklia kalba skaitytojams aiškina, kurie iš išlikusių portretų mums parodo tikrąjį Ivaną Mazepą; verčia susimąstyti, ar Petras Dorošenko iš tikrųjų atrodė taip kaip jį vaizdavo dailininkai; nurodo, kodėl Ivanas Samoilovičius buvo pavaizduotas užmerktomis akimis; kviečia išsiaiškinti, kokiu iš tikrųjų buvo Ivanas Gonta; verčia įsivaizduoti, kaip turėjo būti pavaizduotos etmonų ir pulkininkų žmonos; galų gale, padeda suprasti, kodėl buvo sukeičiami portretuojami asmenys.
Knyga skirta mokslininkams, mokytojams, studentams, taip pat visiems tiems, kurie domisi Ukrainos istorija ir kultūra kazokų laikais, ir yra pasirengę pamatyti praeitį per išskirtinių istorinių portretų istorijos prizmę.
Leidykla „Clio“: http://www.clio.in.ua